tuštinybė

tuštinýbė sf. (1) DūnŽ, tùštinybė (1) 1. žr. tuštima 3: Užpuolė tùštinybė, pupžydis Rs. 2. nieko nebuvimas: Tuštinýbės visur, a veln[ia]s čia yra?! Krš.